Istorinės asmenybės


Iš viduramžių Lietuvos veikėjų ypač verta prisiminti dvi iškilias asmenybes, kurios gyveno XVI a. Tai Mykolas Lietuvis, publicistas, politinis veikėjas, diplomatas, humanistas, parašęs traktatą "Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius". 1538 m. jam buvo pavesta valdyti Karmėlavos dvarą.


Barbora Radvilaitė. Pašto ženklas iš serijos "Europa". Autorius K.Katkus
1549 m. šį dvarą karalius Žygimantas Augustas padovanojo Barborai Radvilaitei (1520(?)-1551), Lietuvos didžiajai kunigaikštienei ir Lenkijos karalienei, legenda tapusiai moteriai. Iki pat XIX a. miestelio vardas dažniausiai siejamas su didikais, kurie valdė Karmėlavos dvarą.

1857 m. Karmėlavoje ir Pelainiuose lankėsi žinomas etnografas, istorikas ir geografas Konstantinas Tiškevičius (1806-1868). Kelionės įspūdžius jis aprašė knygoje "Neris ir jos krantai". Knygoje randame įdomių žinių apie Karmėlavos apylinkių žmonių gyvenimą, verslą, duomenų apie Nerį, jos rėvas, laivybą šia upe.

XX a.antrasis dešimtmetis Karmėlavoje susijęs su Lietuvos architekto Vladimiro Dubeneckio (1888-1932) vardu. Čia pastatyta jo 1918 m. suprojektuota medinė, lietuviško stiliaus bažnyčia. Šis V.Dubeneckio kūrinys, nors ir neišliko, užima deramą vietą lietuviškos architektūros istorijoje.


Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas
Su prieškario Lietuvos kariuomenės vado generolo Silvestro Žukausko (1860-1937) vardu susijęs Davalgonių dvaras (dabartiniai Ramučiai). S.Žukauskui, švenčiančiam 40 m. karininko jubiliejų, Vyriausybė padovanojo Davalgonių dvarą.

Dažnas generolo S.Žukausko svečias šiame dvare buvo prezidentas Antanas Smetona su žmona. Čia lankydavosi Vyriausybės ministrai, kariuomenės vadovybės, užsienio ambasadų atstovai. Ypač Davalgonys buvo mėgiami medžioklės sezono metu.
S.Žukauskas dalį savo dvaro vėliau perleido Kauno mokytojui A.Šimėnui, kurio namuose lankėsi to meto kultūros veikėjai, tarp jų ir teatro režisierius, aktorius, dramaturgas Borisas Dauguvietis (1885-1949).

Biruliškių kaime, greta Kauno, 1938-1944 m. gyveno Kipras Bielinis (1883-1965), knygnešio Jurgio Bielinio sūnus, visuomenės veikėjas, Seimo atstovas (1920-1926), nacių okupacijos metais - vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) vadovų. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1993 m. prie namo Biruliškėse, kur gyveno K.Bielinis, atidengta paminklinė lenta.

Karmėlavos kapinėse ilsisi vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių Bronius Andziulis (1889-1932). Už dalyvavimą kovose prieš bolševikus ir lenkus B.Andziuliui buvo skirta žemės Ramučiuose (buv.Davalgonių dvaras). 1926 m. B.Andziulis įkūrė Davalgonių (vėliau - Karmėlavos) 28-ąjį šaulių būrį ir jam vadovavo. Ligos palaužtas mirė.


Balys Buračas
Dešimt metų su Karmėlava sieja Balį Buračą (1897-1972), kraštotyrininką, etnografą, fotografą, pedagogą. B.Buračo palikimą sudaro dešimtys tūkstančių nuotraukų ir negatyvų, užrašytos dainos, pasakojimai, papročiai, straipsniai. Vienas vertingiausių B.Buračo etnografinių aprašymų yra "Kupiškėnų vestuvės". 1944-1954 m. B.Buračas dirbo Karmėlavoje pradinių klasių mokytoju. Pažymint B.Buračo gimimo 100-ąsias metines, Karmėlavos vidurinėje mokykloje įkurtas muziejus, mokyklos sode pastatytas stogastulpis (autorius E.Banys). 1998 m. Karmėlavos vidurinei mokyklai suteiktas Balio Buračo vardas, jo vardu pavadintas takas, esantis šalia mokyklos.

Prieškario metais Karmėlavoje yra mokytojavęs Pijus Venclova, poeto A.Venclovos brolis, vėliau emigravęs į užsienį. A.Venclova savo brolį Karmėlavoje ne kartą lankė drauge su rašytoju Petru Cvirka (1909-1947).

Petras Tarasenka (1892-1962) - archeologas ir rašytojas. Jis išsamiausiai yra tyrinėjęs ir aprašęs Karmėlavos piliakalnį. Surinktą medžiagą istorinių ir archeologinių žinių populiarintojas paskelbė knygoje "Lietuvos piliakalniai".

1915 m. Karmėlavoje gimė Alfonsas Gineika, vienas lietuviško nacionalinio cirko kūrėjų, debiutavęs 1934 m. Kauno "Aušros" cirke. 1973-1980 m. jis vadovavo liaudies cirkui "Jaunystė".

Iš Pelainių kaimo yra kilęs Adomas Krevnevičius (g. 1907 m.), seniausias šalies smuikininkas profesionalas, prieškarinės muzikinės kultūros puoselėtojas. A.Krevnevičius yra griežęs prieškary Kauno radiofono simfoniniame orkestre, Valstybės ir muzikinio teatrų orkestruose.