Kapinės


Kapinės yra ta paveldo dalis, kuri saugo unikalią praeities medžiagą. 1975-1977 m. Karmėlavoje vykę archeologiniai ka-sinėjimai suteikė daug naujų žinių apie miestelio istoriją. Buvo surastas nežinomas ligi tol kapinynas, esantis miestelio šiaurės vakaruose, kelio Kaunas-Jonava kairėje pusėje, nedidelėje aukštumoje. Tyrinėjimus vykdė Kauno istorijos muziejaus archeolo-gai. Jie aptiko daugiau nei 120 kapų su įkapėm, kurie priskiriami XIV-XVI a. Tarp įkapių rasta adatų, auskarų, pakabučių, žalvario žvangučių, žiedų, sagių, segtuvų ir amuletų. Taip pat geležinių plačiaaš-menių kirvių, peilių odinių makščių, piniginių liekanų; kalavijas, ietgalis, strėlės antgalis, šiferio verpsteliai. Viename moters kape rasti žalvariu apkaustyti žvėries iltis ir nagas, kitame - su mirusiuoju kartu palaidoti paukščio kaulai. Kai kurie mirusieji laidoti karstuose, į karstus dėti žiesti puodai su degėsiais. Pirmą kartą Lietuvos kapaviečių kasinėjimų istorijoje čia aptikta reta XIV a. antrosios pusės sidabrinė moneta, kurios vienoje pusėje pavaizduotas ietgalis su kryžiumi.

Karmėlavos kapinynas tyrinėtas ir 1998 metų pavasarį-vasarą. Rasta daugiau nei 20 vėlesnio laikotarpio kapaviečių.Vos už keleto šimtų metrų nuo kapinyno yra dabartinės Karmėlavos miestelio kapinės. Miestelio kapinių senojoje dalyje yra nemažai antkapinių paminklų, datuojamų XIX a. viduriu, metalinių ornamentuotų kryžių.XX a.aštuntojo dešimtmečio pradžioje Karmėlavos kapinės buvo uždarytos. Jose leista laidoti, bet tik į artimųjų kapavietes. Visi kiti buvo laidojami naujai atidarytose Neveronių kapinėse.

1975 m. nuspręsta Karmėlavos kapines atidaryti, skirta žemės ir miško jų išplėtimui.Išskirti dideli plotai naujoms Kauno miesto kapinėms, kurios beveik priartėjo prie Pelainių kaimo. Kauno miesto kapinių plotas - 82,2 ha.