Žalioji lėlių misija


RAMUS KAIP BELGAS IR LAIMINGAS KAIP OLANDAS. KODĖL?

Įspūdžiai ir idėjos iš tarptautinio Comenius projekto vizito Belgijos ir Nyderlandų darželiuose

Tarptautinis Comenius projektas „Puppets with a green mission“ (Žalioji lėlių misija) Karmėlavos l/d „Žilvitis“ įsibėgėjo. Vieną gražią spalio savaitę visi projekto partneriai iš devynių Europos šalių (Islandijos, Lietuvos, Portugalijos, Ispanijos, Turkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Belgijos) susirinko mažame ir jaukiame Nyderlandų miestelyje Franeker. Mane, kartu su auklėtojomis Elena Zavodskiene ir Rosita Alioniene, Olandija nustebino gausybe dviratininkų, jiems sudarytomis sąlygomis bei puikiu traukinių visuomeniniu transportu. Tik dabar paaiškėjo vieno gero draugo olando nuostata neturėti automobilio ir nejausti jo trūkumo.

Sakoma, kiek sėkmingas yra pirmasis susitikimas, tiek sėkmingas yra ir visas projektas. Nyderlandų Franeker miestelio De Fugelflecht darželio-mokyklos bendruomenės padarė viską, kad projekto pradžia būtų sėkminga. Dalyviams buvo sudarytos puikios sąlygos dirbti komandoje, pažinti Nyderlandų edukacinę sistemą. Daug dėmesio ir laiko skirta kultūriniam bendravimui, kultūrų pažinimui. Pirmųjų dienų tikslas buvo susipažinti su daugiataute komanda, susidraugauti, rasti bendrų temų pokalbiams, veikloms. Tam ypač padėjo spontaniškas nacionalinių dainų vakaras miestelio restorane, neformalūs pokalbiai. Olandijoje diskutavome apie vandens taupymą bei pagarbos vandeniui skiepijimą darželiuose, dalijomės patirtimi, idėjomis.

Olandijoje vaikai pradeda lankyti pirmąją klasę nuo 4 metų, o nuo 5 tai yra privaloma. Žinoma, mokslas nėra sėdėjimas klasėje 45 minutes. Daug dėmesio skiriama savarankiškam vaikų darbui. Mokykloje trūksta vaikų pilnoms klasėms sudaryti, todėl vienas mokytojas priverstas dirbti su keliomis klasėmis iš karto. Stebėjome olandų kalbos pamoką. Kol mokytoja dirbo su viena klase, kitos klasės viena dalis atliko savarankišką rašto darbą, o kita dalis – projektą su kompiuteriais. Pattiko paprasta, bet geniali mokyklos direktoriaus idėja, palengvinanti mokytojo darbą. Kiekvienas vaikas turi medinį kubelį su trimis simboliais: raudonu ir žaliu tašku bei klaustuku. Jei ant vaiko suolo padėtas kubas su žaliu tašku viršuje, tai reiškia – „aš suprantu užduotį ir galiu padėti“. Jei viršuje klaustukas – „man reikia draugo pagalbos“. O jei viršuje raudonas taškas – „prašau dabar man netrukdyti“. Tai ne tik palengvina mokytojos darbą, bet ir skatina vaikus padėti vieni kitiems, be to aiškinimas kitam yra pats geriausias mokymosi būdas.

Nepastebimai atėjo laikas atsisveikinti su svetingaisiais olandais ir pylimu, saugančiu Olandijos žemę nuo jūros, pervažiuoti į brangiausią Belgijos miestą Knokke – Heist bei pasisvečiuoti Sint Jan pagrindinėje mokykloje – darželyje. Susitikimą padedantys organizuoti tėvai papasakojo, kad gyventi šiame mieste nepaprastai brangu. Įsigyti būstą čia, ant Šiaurės jūros kranto išgali tik geri advokatai ir labai geri chirurgai. Patys belgai mokytojai atkreipė mūsų dėmesį į prie mokyklos stovinčių, vaikų atvažiavusių pasiimti tėvų mašinų prabangą. Kaip juokavo viena belgų pedagogę, kartais pagalvoju, kad prasidėjo masinis Porsche mašinų išpardavimas. Paklausėme, ar turtingi tėvai nekelia papildomų reikalavimų. Į tai mums buvo atsakyta, kad Belgijoje mokytojo profesija yra laikoma prestižine ir nepasitikėjimo mokytoju tiesiog negali būti. Skaudu, bet Lietuvoje mokytojui gali nurodinėti bet kuris asmuo, nes mokytojo (o ypač darželio auklėtojos) profesija švelniai tariant, nėra prestižinė.
Viena iš įdomiausių patirčių buvo praktinė edukacinė veikla belgų darželio grupėje su 3-4 metų vaikais. Iš pradžių nerimavome, kaip mažieji belgiukai priims mūsų siūlomą žaidimą „Šiaudų batai“, pirštukų žaidimus. Tačiau viskas vykos sklandžiai – vaikai kartojo judesius, susidomėję šoko, bandė kartoti žodžius. Be abejo, jiems padėjo auklėtoja, vertusi mūsų kalbą iš anglų į flamandų.

Turėjome galimybę visą savaitę įsilieti į abiejų mokyklų – darželių gyvenimą bei stebėti edukacines veiklas. Nustebino tai, kad tiek belgų, tiek olandų vaikai skiriasi nuo mūsiškių. Sunku apibūdinti tą skirtumą žodžiais, tačiau kartu suformaulavome išvadą. Pagrindinis skirtumas toks, kad jie yra ramūs. Mūsų darželiuose vaikai yra arba itin laisvi arba suvaržyti. Mūsų laisvė dažnai nedaug skiriasi nuo chaoso, o mūsų tvarka kartais panaši į tramdymą. Ten vyrauja aukso viduriukas – tvarka, bet be prievartos ir suvaržymo. Vaikai turi žinoti taisykles ir jų laikytis. Svarbiausias auklėtojos ir vaikų darbas yra susidaryti taisykles. Belgijos darželyje viena auklėtoja dirba su 25-28 vaikais. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo neįmanoma. Tačiau reikia neužmiršti, kad vaikai darželyje dažniausiai praleidžia tik 4-5 val. (Mūsų darželiuose vaikai „apsigyvena“ ir visom 10,5 valandos). Ir, kaip minėjau, ten labai svarbios taisyklės, iš kurių pagrindinė yra – netrukdyti kitam.

Be abejo, nereikia lyginti mūsų ir Olandijos, Belgijos darželių finansinių galimybių. Su kolegėmis juokavome, kad net specializuotose popieriaus parduotuvėse nematėme tokio popieriaus spalvų ir formatų pasirinkimo kaip Belgijos darželyje. Ten auklėtojai nekyla klausimas kaip įsigyti vieną ar kitą priemonę, žaislą, kaip jį padalinti visiems vaikams. Nereikia prašyti tėvų pagalbos norint, kad grupėje vaikai turėtų su kuo ir ant ko piešti. Be abejo, pasak mano belgės kolegės, kartais jiems reikia prašyti finansinės tėvų pagalbos, siekiant „per žiemos atostogas nuvažiuoti su visa mokykla slidinėti į Austriją“.

Stebint olandų ir belgų darbą lengvai nustebino tai, kad jie viską daro vaikams. Jei mes labiau linkę pasitempti prie š svečius, parodyti geresniąją savo darbo pusę, tai šiose šalyse nematėme nieko panašaus. Viskas visuomet skirta vaikui. Pavyzdžiui, „nenuglaistytas“ projekto svečių pristatymas buvo pateiktas kaip įdomi edukacinė veikla vaikams. Olandų kalba jiems buvo papasakota (lėlės lūpomis) apie svečius, paprašyta prisistatyti, padainuotos kelios dainelės. Bandau įsivaizduoti šią situaciją Lietuvos mokyklose ir ... nepajėgiu. Reikia pripažinti, kad mes daugiau dėmesio skiriame išorei, nei vidui.

Pagrindinis šio susitikimo tikslas buvo pasikeisti informacija apie atliekų rūšiavimo patirtį šalių partnerių mokyklose. Šio prisitatyumo bijojau labiausiai nes... neturėjau ką pasakyti. Mūsų darželiuose vaikai nemokomi rūšiuoti atliekų dėl vienintelės priežasties – nėra sudarytos sąlygos, neturime elementarių konteinerių, nėra valstybinės švietimo politikos šiuo klausimu. Kiekvienas žinome, kad geriausia to mokyti vaikystėje, kol žmogus yra imliausiais. Net ir mūsų senolių patirtis sako „Lenk medį, kol jaunas“ arba „Mokyk Jolnelį, o ne Joną“. Patirtis patirtimi, tačiau relybė yra tokia, kokią turime. Šiukšlių mes nerūšiuojame, o pavienės iniciatyvos ir akcijo ir lieka tokiomis. Ilgam atmintyje įstrigo Olandijos darželio direktoriaus tįstelėjęs veidas, kuomet pasakiau, kad Lietuvos darželiuose šiukšlių rūšiavimas dar yra išimtis iš taisyklės, o ne taisyklė. Aišku, buvo gėda. Tačiau gėda turėtų būti ne man, mano kolegėms, o valdžios vyrams, kurie visa dar randa svarbesnių iniciatyvų (pvz. milijonai Valdovų rūmams). Pažadėjau sau, kad iki partnerių susitikimo Lietuvoje mūsų darželyje stovės rūšiavimo konteineriai – tikiuosi, kad su administracijos, kolektyvo, tėvų pagalba įveiksime šią, gėdą darančią kliūtį.

Belgijoje stebėjome, kaip vaikai rūšiuoja atliekas. Šiam tikslui jie turi pasistatę namelį su skirtingais konteineriais. Kiekvienas vaikas gauna užduotį dvi savaites rūšiuoti šiukšles į skirtingus konteinerius. Išrūšiuotos šiukšlės yra superkamos, o už gautus pinigu – perkamos knygos. Beje, Portugalijos darželių patirtis panaši – už išrūšiuotas šiukšles jie gauna knygas darželiui (ir taip jau 10 metų). Beje, belgų mokykla turi ir savo komposto dėžę su Kalifornijos sliekais. Kiekvienas suvalgyto obuolio graužtas, banano žievė patenka į komposto dėžę ir virsta puikia žeme gėlėms.

Mus, sterilių aplinkų saugotojas, nustebino belgų ir olandų požiūris į grupės tvarką. Čia taip pat viskas skirta vaikui, o ne išorinei tvarkai. Olandijos darželyje su 20 vaikų dirba trys suaugę žmonės (auklėtoja, asistentė ir savanoris – dažniausiai kas nors iš tėvų ar pagyvenusių žmonių, norinčių dienas leisti prasmingai). Mūsų auklėtojų padėjėjos yra paprasčiausios valytojos, kad ir kaip stengtumėmės jų statusą pakelti (kasmet po kelis kartus sulaukiame vizitų iš higienos tarnybų, kuriems svarbiau sterilumas, nei vaiko savijauta grupėje).

Į belgų ir olandų darželių klases vaikai ateina su lauko batas, niekam nei į galvą neateina vietą užgriozti persirengimo spintelėmis. Vakare viską sutvarko valytojos. Klasėse vyrauja lengvas chaosas, niekam galvos neskauda, kad grupės tualetas atviras, šalia žaidimų stalų, kad šluotos pakabintos prie stendo. Svarbiausia, kad vaikams (o ne higienos centrui) būtų gerai. Stebėjome situaciją, kuomet vaikai, grįžę iš lauko, susimetė rūbus koridoriuje. Auklėtoja, užuot puolusi sukabinti, sutvarkyti, tik nusišypsojo, numojo ranka ir nuėjo pas vaikus.

Vaikai labai savarankiški. Stebėjau trimečius vaikus, kurie ruošėsi eiti į lauką. Visi (pabrėžiu – visi) vaikai bandė rengtis patys. Auklėtoja tiesiog kantriai stebėjo, kartais tinkamai padėdama prieš vaiką rūbelį. Jokio chaoso, stumdymosi ar grumdymosi rūbinėlėse, koks įprastas mūsų darželiuose. Kartais mes per daug greitai skubame už vaiką atlikti tam tikrus darbus.

Niekur nematėme vaikų vienų gatvėje. Mokyklos rakinamos, su uždarais kiemeliais. Po pamokėlių vaikų tėvai arba auklės laukia vaikų prie mokyklos. Vaikas niekuomet nelieka vienas. Olandijoje moterys, auginančios vaikus, dažniausiai dirba tris dienas per savaitę. Tuo tarpu mūsų moterys (ir vyrai) priversti dirbti ilgiau nei visą darbo dieną, o kartais ir savaitgaliais tam, kad galėtų išgyventi.

Pastebėjome ir mūsų darželio privalumų – mes kieme turime pievelė, medžių, netoliese – mišką. Tuo mūsų aplankytieji darželiai pasigirti negali. Ne viską, ką pamatėme galime įgyvendinti. Skirtingos mūsų kultūros, skirtingos galimybės ir patirtys. Tačiau būtina plėsti savo akiratį, tuomet kai kurie mūsų darželio trūkumai virsta privalumais, o privalumai – atvirkščiai – gal jie kaip tik yra trūkumai, žvelgiant iš vaiko pozicijos.

Tai tik subjektyvios mintys, tačiau tikiuosi, kad jos padrąsins skaitytojus imtis atsakomybės ir ... siekti naujovių savo gyvenimuose.

Na, o mūsų darželio kolektyvos dabar laukia daug projektinių veiklų ir ... sisitikimas su partneriais Madride (Ispanija) kitų metų kovo mėnesį.

Karmėlavos lopšelio – darželio „Žilvitis“ auklėtoja metodininkė Jolanta Varanavičienė