Kitame krante


Kitame Europos krante...Įspūdžiai iš Sevilijos

Ir kas gi gyvena tame kitame krante? Tokio klausimo vedama vieną ankstyvą lapkričio pabaigos rytą sutikau Vilniaus oro uoste kartu su kitais trimis kolegomis ruošdamasi skristi į Comenius kvalifikacijos tobulinimo kursus pačiuose Ispanijos pietuose - Sevilijoje. Kursų tema intrigavo – „Las otras orillas“ (išvertus iš ispanų kalbos skambėtų „Kiti krantai“), o aprašyme buvo akcentuojama arabų kultūros įtaka Europai.

Kadangi iš Lietuvos labai sudėtinga nuskristi į Seviliją, pirmasis mūsų kelionės tikslas buvo Malaga, lietuviams labiausiai žinoma dėl to, kad čia gyvena mūsų krepšinio dievas Arvydas Sabonis. Iš Malagos mūsų kelionė tęsėsi traukinių iki Seviliojos. Traukinių sistema Ispanjoje veikai puikiai – galima pasirinkti lėtesnį ir pigesnį traukinį, važiuojantį nepaprasto grožio Siera Morena priekalnėmis. Tačiau galima rinktis greitąjį traukinį, kuriuo kelionė iki Sevilijos truks vos valandą.

Šiek tiek apie ispaniją, šalį, mums daugiau žinomą iš emigrantų pasakojimų. Ispanija yra ketvirta pagal dydį Europos valstybė,jos plotas 504 782 kvadratinių kilometrų, kadaise ji buvo didžiulė kolonijinė imperija, galbūt todėl jos praeitis tokia didinga, o kultūra ypatingai savita. Pagal gyventojų skaičių (43 064 000) Ispanija užima septintą vietą Europoje. Ji ribojasi su Portugalija, Gibraltaru ir dviem valstybėmis Pirėnų kalnuose:Prancūzija ir Andora. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose Ispanija prieina prie Atlanto vandenyno, o rytuose prie Viduržemio jūros.

Sevilija pasitiko svetingai: +25 laipsnių malonia šiluma, žydru iki begalybės dangumi – maloni ir neįprasta lietuviams žiema. Karštieji ispanai apsirengę šiltais rudeniniais drabužiais, apsiavę pašiltintais batais, netgi šunys bėgiojo aprengti šiltais drabužėliais – visgi žiema. Reikia neužmiršti, kad Sevilija yra karščiausia Europos vieta ir prėjusią vasarą, kaip pasakojo vietiniai ispanai, čia ilgai laikėsi 45 – 50 laipsnių karštis. Būtent dėl šios priežasties ispanų namai yra nudažyti baltai. Didelį įspūdį paliko ispanų namų (ir bažnyčių) vidiniai kiemai, apsodinti įvairiais augalais, palmėmis, apelsinmedžiais. Juose įrengti fontanėliai, dirbtiniai upeliukai sukuria nepapratą nuotaiką. Karšto klimato patirtis verčia ispanus išradingai įrengti plokščius namų stogus – vos ne ant kiekvieno stogo puikuojasi mini sodas, žydrumu spindi baseinai.

Sevilijos architektūra mena viduramžius, o pats miestas minimas nuo romėnų laikų, vėliau žinomas kaip svarbus maurų kultūros centras. Pirmiausia lankėmės didžiausioje Ispanijoje ir trečiojoje pagal dydį Europoje - Sevilijos katedroje. Gotikinėje katedroje stovi įspūdingas Kristupo Kolumbo palaikus saugantis monumentas.

Kursų dalyviams Sevilijos miesto politikai suteikė ypatingą privilegiją aplankyti Real Alcázar karališkuosius rūmus naktį. Subtiliai apšviesti karališkieji rūmai, pastatyti XII a. maurų rūmų teritorijoje, buvo puiki scena surengti arabų poezijos naktį. Pasivaikščiojome šalia rūmų esančiame nuostabiame parke su fontanais, terasomis ir paviljonais – arabų kultūros įtaka šiam miestui yra akivaizdi.

Beje, kursuose dalyvavo virš 20 pedagogų iš Belgijos, Olandijos, Turkijos, Italijos, Prancūzijos, Rumunijos, Graikijos, Čekijos, Švedijos, Suomijos ir,be abejo, iš Lietuvos. Kartu praleidome daug laiko, todėl turėjome daug progų pasidalyti ne tik pedagoginio darbo patirtimi, pasikeisti kontaktais, bet ir pabendrauti neformalioje aplinkoje, juolab, kad vienas iš kursų tikslų buvo pažinti arabų ir ispanų kultūras per kulinariją... Esu įsitikinusi, kad šie kontaktai ilgainiui virs puikiais tarptautiniais projektais.

Sevilija neįsivaizduojama be koridos ir flamenko. Pasitaikė laimė stebėti tikrąjį – gatvės - flamenko bei dalyvauti neturistiniame vienos iš flamenko mokyklų pasirodyme. Pakerėjo ispanų energija – miesto gatvės, restoranai pilni žmonių (laukiančių laisvo stalelio netgi ilgokose eilutėse prie restoranų durų). Tikrai neatrodė, kad šalis kentėtų nuo ekonominio nuosmukio.

Nuo realybės neatitrūkti padėjo susitikimas su emigrantų organizacijos vadovu somaliečiu, kuris papasakojo apie amigracijos problemas, tokias artimas mūsų išvykėliams, kaip pasų atėmimas, XXI-ojo amžiaus vergovė, visiškas beteisiškumas. Iš kitos pusės žvelgiant, emigrantai sukuria daug problemų vietinams žmonėms. Tai ir padidėjęs nusikalstamumas, nedarbo, integracijos problemos, už kurias reikia mokėti vietiniams ispanams.

Laisvalaikiu aplankėme Kordobą ir Granadą, o man pasitaikė laimė pasiekti net ir Maroką. Bet tai jau kita tema.

Tokie kvalifikacijos tobulinimo kursai ne tik kelia pedagoų kvalifikaciją, bet ir yra nepaprasta proga pažinti kitas kultūras gyvai, ne iš knygų ir ne iš televizijos ar Interneto. Reikia tik noro tobulėti ir ... svajonės.

Jolanta Varanavičienė, Karmėlavos lopšelio darželio „Žilvitis“ auklėtoja ekspertė